šviežrūgis

šviẽžrūgis, -ė adj. (1) Kal, Pln, Šv; KŽ, Rt, Šts, Vn, Kv šviežiai surūgęs: Bengant sukti, antpila šviẽžrūgio pieno Kl. Pri bulvių pataisyk šviẽžrūgio pieno Slnt. Pienas sveikiau yr šviẽžrūgis Štk. Šviežrūgis pienas, kurs šviežiai surūgęs, kel vidurius, o kildytas tai sveikas J.